Turtingi žmonės susikrauna savo turtą lengvai ir praktiškai nedirba

Šiam įrašui pastūmėjo ir suteikė minčių Pauliaus iš Lygos įrašas. Labai gerai parašyta, kad visokie gyvenimo brudo, atsiprašau, būdo, žurnalai "stiliai" ir kiti dzinguliukai parodo blizgančią verslo pasaulio pusę, rezultatą, kurį žmonės pasiekė per 10-15-20 metų, nutylint, kokių veiksmų dėka ir kokia kaina visa tai buvo pasiekta. Paulius rašo:

Tai, ką daugelis galvoja apie verslą, iš tikrųjų tėra graži žiniasklaidos, švietimo ir socialinės aplinkos suformuota iliuzija. Ir veikia ji išties neblogai - juk sočiai yra tokių, kurie išgirdę, pamatę ar perskaitę gražių istorijų iš turtingų žmonių gyvenimo, staiga užsimano tapti verslininkais. Jeigu noras kyla iš klaidingų stereotipų, reali verslo kasdienybė juos greitai atšaldo. Iki gyvenimo, vaizduojamo straipsniuose apie milijonierius, yra ilgas ir sunkus kelias.

Teisybė, tačiau kartu norisi ir paprieštarauti. Iš tiesų visa tai pasiekiama lengvai, labai lengvai, ypač žiūrint atgal, į savo nuveiktus darbus, nes savo tikslo siekti visuomet yra lengva ir malonu. Ir dirbti sulig kiekviena diena reikia vis mažiau ir mažiau, nes galiausiai nelieka darbo, lieka tik gyvenimo būdas, tam tikrų dalykų darymas savo malonumui. Malonu peržvelgti nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus, nueitą kelią, žinoti, kad palikai pėdsaką šiame gyvenime.

Dar vienas labai geras dalykas yra tai, kad praktiškai nelieka laiko žiūrėti TV ir tokiu būdu nori nenori natūraliai atsiriboji nuo milžiniško neigiamos ir tendencingos (o dažniausiai ir visiškai nenaudingos, bereikšmės) informacijos srauto. Aišku, taip gyvenant pasitaiko įvairių kuriozinių situacijų, kaip pvz. auklių teroras, arba situacijos, kai kūdikiai auklėja tėvus.

Kas iš tikrųjų vargindavo, tai svetimų tikslų siekimas, dalyvavimas kažkieno kito gyvenimo plane. Lengviausia daryti savas klaidas ir iš jų mokytis. Jim Rohn yra pasakęs:

“If you don’t design your own life plan, chances are you’ll fall into someone  else’s plan. And guess what they have planned for you? Not much.”

Taigi palikus visus juokelius nuošaly iš tiesų telieka ramus ir sistemingas bei kryptingas darbas. Trūkstant įkvėpimo ar motyvacijos pravartu paskaityti Napoleono Hillo knygą "Think and grow rich". Ir žinoma visuomet atminkite: greitų pinigų nėra, nebent tai kontrabanda arba narkotikai. Ir dar: atlygis gaunamas tik už prisiimtą riziką ar atsakomybę, sukurtą vertę.

Panašūs įrašai:

1. Dovanokime kepurės šilumą – II dalis
2. Tėvystės džiaugsmai
3. Sveikiname "Topiškiausio patarimo" konkurso nugalėtoją!
4. Kas gręsia Zarasams?
5. Mūsų parduotuvėlei jau du metai!