Aštuntąjį mėnesį pasitikome sirgdamos. Dantukas lenda - tai dukrelės organizmas pasilpęs. Naktį pakilo temperatūra, be to ir sloga nuo sesės užsikrėtė. Gaila buvo žiūrėti, kaip sunkiai ji kvėpavo.
Šis mėnuo buvo mums dosnus. Per mamytės gimtadienį Nedutė padovanojo pirmąjį dantuką. Daigino labai ilgai, vargino visi nemalonumai - skausmai, pakilus temperatūra, net viduriavo. Šį mėnesį ir pati atsisėdo. Oi kiek laimės mamytei, netikėta buvo, kai pamačiau! Užtat dabar sunkiau, nes tik paguldau ir jau sėdasi. Naktį, net miegodama, sėdasi ir šypsosi. Nedutę labai džiugina jos pasiekimai.
Didžiausias pasiekimas - Nedutė išmoko atsistoti. Tai stojasi dabar. Visur, kur įsikimba ir stoja, ir stoja. O jau šypsena! Vyras nustebo, kai pamatė. Sako tik gimė, jau stojasi. Ir iš tikro sakau - norėtųsi, kad kiekviena minutė sustotų, nes labai jau greitai laikas bėga...
Valgom įvairių daržovių košę. Jau pradėjome ir mėsą, kol kas tik triušieną, kurią atsivežame iš kaimo. Dar pirktinės ir nebandėm. Labai mėgsta obuoliukus - su sesyte abidvi kerta. Sunki jau nešioti, gerai, kad jau ne tiek tų rankų nori, visur keturiom laksto, sekioja ir jau daug žaidžia su sesyte.
Išvykos mūsų apmažėjo žymiai. Visos pramogos liko po stogu. Šį mėnesį buvom Druskininkuose. Nedutei ir tėveliams labai patiko. Dukrelė buvo rami, todėl galėjome su vyru atsipalaiduoti, pailsėti.
Aplankėmė ir Vilnių, sudalyvavome šeimyninėje fotosesijoj. Laukiu rezultatų - tikiuosi, kad teks pasidžiaugti gražiais kadrais. Turėjome šį mėnesį ir keletą palankynų. Nedutė susipažino su nematytais pusbroliais.
Taigi tiek šiam kartui.
Panašūs įrašai:
Vienas komentaras
kokia grazuole