Šitas klausimas jau senokai pas mane lentynėlėj gulėjo ir badė akis. Na, bet atėjo ir jam eilė. Aišku, aš ne psichologė ir neparašysiu tiksliais terminais ir teorijų pavadinimais, bet visi mamų pašnekesių įrašai nepretenduoja į šimtaprocentinę teisybę. Juk kiek yra žmonių, kiek šeimų - tiek ir atskirų situacijų. Be to, į šeimas jau ateiname turėdami susikurtus modelius, stereotipus. Vienam natūralu, be progos padovanoti gėlę ir telefonu pasakyti "Myliu", kitam - tai tik paprastas šienas ir banalūs žodžiai. Pažįstu ir vienokių, ir kitokių žmonių. Šeimos gyvena, ir taip joms gerai.
„Pa-nieko-paneveikti“
Pischologijakasdien.lt radau labai įdomų įrašą "Nieko neveikimo meistrystė (apie pa-nieko-paneveikti, italus ir spyruoklę).
Kartais pagalvoju, kad motinystė yra pilna tokio pa-nieko-paveikimo - išeini pasivaikščiot į lauką, prisėdi prie nėrinio, padainuoji su vaikais - kaip ir nieko konkretaus neveiki, o ir nelabai yra ką vakare papasakoti. Veikiam tai, ko labiausiai norisi. Gal tai visai ne tinginystė, juolab ir teorijų rimtų yra?..
Kai eini į darbą viskas kitaip - tai valandai turi būti čia, tą minutę veiki aną, viskas surašyta, suplanuota. Ir taip įsuka rutina, kad net nespėji pamatyti gyvenimo.
Taigi, gero poilsio šeštadienį!